Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Medianinis

mediãninis [↗ mediana], mat. vidurinis, pvz., Δ taškas.

Mediantė

mediántė [lot. medians (kilm. mediantis) — esantis viduryje, dalijantis pusiau]: 1. grigališkojo choralo psalmodijai būdinga melodinė kadencija rečituojamos eilutės viduryje, prieš cezūrą; 2. mažoro ir minoro dermių III arba VI laipsnis, esantis tercija aukščiau arba žemiau už toniką; 3. akordas, sudarytas nuo dermės III arba VI laipsnio; sieja svarbiausių tonacijos akordų (tonikos ir dominantės arba subdominantės ir tonikos) funkcinius požymius; 4. mat. tam tikra trupmena, pvz., trupmenų a/b ir c/d su teigiamais vardikliais Δ yra (a +c) / (b + d).

Mažorantė

mažorántė [pranc. majorante < majorer — didinti], mat. funkcija, kurios reikšmės ne mažesnės už turimos funkcijos reikšmes tam tikroje srityje.

Matrica

mãtrica [lot. matrix (kilm. matricis) — patelė]: 1. mat. stačiakampė tam tikrų elementų (dažn. skaičių) lentelė; 2. spaudos ženklui arba teksto eilutei nulieti metalinė forma monotipe arba linotipe; 3. spaudos ženklo atvaizdas filme fot. teksto rinkimo mašinoje; 4. kartono lapas, vaško, plastiko ar švino plokštelė su iškiliaspaudės formos įspaudu stereotipui gaminti; 5. mašinų gamyboje — štampo arba kt. darbo įrankio dalis su įduba arba skyle, kurios forma atitinka apdirbamą detalę; vart. metalui apdirbti spaudimu.

Matematizacija

matematizãcija, formalizavimas, mat. išraiškos suteikimas.

Maksiminas

maksiminas [↗ maksi(mumas) + ↗ min(imumas)], mat. reiškinys f (x, y), nusakantis funkcijos f(x, y) minimumo aibėje Y maksimumą aibėje X.

Logistika

logistika [gr. logistikē — skaičiavimas, sąskaityba]: 1. mat. logika; 2. mat. logikos raidos etapas (B. Raselas ir jo pasekėjai); 3*. tušti, beprasmiški samprotavimai.

Kvartilis

kvartilis [lot. quartus — ketvirtas], tikimybių teorijoje ir mat. statistikoje — atsitiktinio dydžio pasiskirstymo skaitinė charakteristika, lygi arba eilės kvantiliui.

Kvantilis

kvantilis [lot. quantum — kiek], tikimybių teorijoje ir mat. statistikoje — atsitiktinio dydžio pasiskirstymo skaitinė charakteristika, pvz., atsitiktinio dydžio X reikšmė kp, tenkinanti sąlygą P(X ≤ kp) ≥ p, P (X ≥ kp) ≤ p, yra p eilės Δ.

Kvadrika

kvãdrika [angl. quadric], mat. II eilės paviršius, kurio taškų homogeninės koordinatės tenkina II eilės homogeninę lygtį.