Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Hafnis

hãfnis [pagal lotynišką Kopenhagos (lot. Hafnia) pavadinimą], chem. elementas Hf, atom. Nr. 72; metalas.

Hagada

hagadà [hebr. haggadah — padavimas, pasakojimas], rel.: 1. Talmudo dalis, sudaryta iš padavimų, alegorinių pamokomųjų pasakojimų, patarlių; 2. pasakojimas apie žydų išėjimą iš Egipto, skaitomas per Paschos (Velykų) šventes.

Hagiografas

hagiogrãfas, hagiografijos kūrinių autorius.

Hagiografija

hagiogrãfija [gr. hagios — šventas + ↗ …graifija], krikščionių rel. literatūroje — šventųjų gyvenimo aprašymai.

Hagiolatrija

hagiolãtrija [gr. hagiolatreia < hagios — šventas + latreia — tarnavimas, garbinimas], šventųjų jų garbinimas.

Hagis

hãgis [

Haidamakas

haidamãkas [turkų k. haydamak — užpulti]: 1. XVIII a. Dešiniakrantės Ukrainos liaudies išsivadavimo judėjimo dalyvis; 2. 1919—20 ukr. burž. nacionalistas kontrrevoliucionierius.

Haidukas

haidùkas [lenk. hajduk < veng. hajdúk (dgs.)]: 1. XV—XlX a. Balkanų pusiasalio kovotojas prieš turkų priespaudą, antifeodalinių sukilimų dalyvis; 2. dvarininkų tarnas, kelionės liokajus; 3. lenkų liaudies šokis, vengrų kilmės; labai greito tempo; šoka 1 vyras.

Haikus

háikus [jap.], jap. lyrikos žanras — 3 eilučių 17 skiemenų (5 + 7 + 5) eilėraštis, kilęs iš pusės tankos; XVI a. buvo komiško, vėliau ir rimto (gamtos, istorinių, liaudies padavimų motyvų) turinio.

Haimoritas

haimoritas, žandinio ančio (sinuso) uždegimas; pavadintas pagal anglų anatomo N. Haimoro (Highmore), aprašiusio šį antį, pavardę.

Puslapis 2 iš 7712345678910...Paskutinis »