Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Unija

ùnija [lot. unio — susivienijimas, sąjunga]: 1. monarchinių valstybių susivienijimas; 2. bažn. regioninis skirtingų bažnyčių susivienijimas, pvz., katalikų ir stačiatikių Δ.

Unikalus

unikalùs [lot.], vienintelis kurios nors rūšies, labai retas, nepaprastas, ypatingas.

Unikumas

ùnikumas [lot. unicum], vienintelis išlikęs kurios nors rūšies daiktas; didelė retenybė.

Uninominalinis

uninominãlin‖is [↗ uni…+ lot. nominalis — vardinis, vardo], vieno kandidato, pvz., burž. šalių ~ė apygarda (rinkimų apygarda, kurioje renkamas 1 deputatas).

Unipolinis

unipòlin‖is [↗ uni… + ↗ polius], el. vienpolis, pvz., ~ė indukcija, ~ė el. mašina.

Unirema

uniremà, irklinis bedenis karo laivas su 1 eile irklų; naudota sen. Graikijoje, Finikijoje, Kartaginoje, Romoje.

Unisonas

unisònas [it. unisono — vienu balsu]: 1. dviejų ar daugiau vienodo aukščio muz. garsų sąskambis; vokalinio arba instrumentinio kūrinio tos pačios melodinės linijos atlikimas grynosios primos intervalu; 2. dviejų garso šaltinių virpesių dažnių lygybė.

Unitai

unitai [↗ unija], bažnytinės unijos šalininkai.

Unitarinis

unitãrinis [pranc. unitaire < lot. unitas — vienybė, vienovė], vieningas, suvienytas, sudarantis vientisą visumą.

Unitarizmas

unitarizmas [pranc. unitarisme]: 1. valst. santvarka, kuriai būdingas centralizuotas adm. terit. vienetų valdymas; 2. protestantizmo srovė, nepripažįstanti trejybės dogmos.

Puslapis 5 iš 1312345678910...Paskutinis »