geofizin‖is: 1. susijęs su Žemės plutos fiz. procesais, pvz., ~ė anomalija; 2. vaizduojantis Žemės plutos fiz. procesus, pvz., Δ žemėlapis; 3. fizikiniais metodais tiriantis Žemės plutą, pvz., ~ė žvalgyba.
|
||||
geofizin‖is: 1. susijęs su Žemės plutos fiz. procesais, pvz., ~ė anomalija; 2. vaizduojantis Žemės plutos fiz. procesus, pvz., Δ žemėlapis; 3. fizikiniais metodais tiriantis Žemės plutą, pvz., ~ė žvalgyba. gamà2 [↗ gama1]: 1. tonika pradedamas dermės laipsnių garsaeilis; 2. fiz. γ, nesisteminis masės vienetas; 1 γ = 1 μg; 3. fiz. nesisteminis magn. lauko stiprumo vienetas; 1 γ≈ 0,8 mA/m; 4. fiz. nesisteminis magn. indukcijos vienetas; 1 γ = 1 nT (nanoteslai); 5*. įv. stiprumo, įv. atspalvių būsenų, reiškinių eilė, kaita, visuma, pvz., spalvų Δ (koloritas), jausmų Δ. fròntas [pranc. front < lot. frons (kilm. frontis) — kakta]: 1. rikiuotės priešakinė pusė; kovai išdėstytos kariuomenės pusė, atsukta į priešą; 2. rajonas, kuriame išdėstyta veikianti kariuomenė; 3. TSRS ginkluotųjų pajėgų aukščiausias operatyvinis strateginis junginys karo veiksmų teatre, susidedantis iš kelių armijų; 4. jungtinės visuomenės jėgos bendriems veiksmams, pvz., liaudies Δ; masinių veiksmų veiklos sritis; 5. fiz. bangos Δ — vienodų bangos fazių paviršius, ribojantis tą aplinkos dalį, kurioje dar nėra virpesių; 6. meteor. skirtingų oro masių pereinamoji zona, jų sąlyginis skiriamasis paviršius; atmosferos Δ. fotogramà [↗ foto… + ↗ …grama]: 1. fot. šešėlinis daikto vaizdas jautriame fot. sluoksnyje, gautas be fot. kameros; 2. fiz. techn. įvairių dydžių laikinio kitimo fot. užrašas. fotoelektrònika [↗ foto… + ↗ elektronika], fiz. mokslas, tiriantis ir kuriantis fotoelektroninius prietaisus. fotoemùlsija [↗ foto… + ↗ emulsija], fiz. fotografinė emulsija — šviesai jautri emulsija, pvz., branduolinė Δ. formántas [lot. formans (kilm. formantis) — sudarantis]: 1. žodžių darybos priemonė ar priemonių visuma, skirianti darinį nuo pamatinio žodžio arba sudurtinį žodį nuo pamatinių žodžių, pvz., „atkelti”, „lėktuvas”; 2. fiz. energijos susikoncentravimo sritis garso spektrogramoje, gautoje spektrografu. fònas1 [pranc. fond — pagrindas, pamatas]: 1. spalva arba tonas, ant kurio tapoma; 2. tolimasis paveikslo planas, prieš kurį išdėstomi artimojo plano objektai; 3. radiotechnikoje — trukdymai, girdimi kaip nepaliaujamas ūžesys, el. signalų perdavimo ir stiprinimo sistemose; 4. fiz. aplinka, terpė, kurioje kas nors vyksta ar yra, pvz., radioaktyvusis Δ (jonizuojantieji spinduliai, sklindantys ne iš tiriamojo jonizuojančiojo spinduliavimo šaltinio); 5*. aplinka, kurioje kas nors vyksta. fokãlinis [lot. focus — židinys], fiz. židinio; susijęs su židiniu. fòkusas1 [lot. focus — židinys]: 1. fiz. ntk. židinys — taškas, kuriame susirenka optinę sistemą perėję lygtagretūs spinduliai; 2. lingv. kalbos garso susidarymo vieta (kalbos aparate). |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai