Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Vizitacija

vizitãcija [lot. visitatio — lankymas(is), patikrinimas]: 1. aukštesniųjų įstaigų pareigūno lankymasis žemesniojoje susipažinti, apžiūrėti, tikrinti; 2. gydytojo atliekamas ligonių lankymas ir jų sveikatos tikrinimas ligoninėje; 3. kar. laivų teisė atviroje jūroje tikrinti kt. valstybių prekybos ir kitų nekarinių laivų dokumentus ir apžiūrėti laivus; pats laivų tikrinimas.

Vasalas

vasãlas [pranc. vassal, lot. vassalus < vassus — tarnas]: 1. vid. amžių V. Europoje — feodalas, asmeniškai priklausomas nuo galingesnio feodalo (senjoro) ir atliekantis jam įv. prievoles (dažn. kar. tarnybą); 2*. priklausoma valstybė arba asmuo.

Vagenburgas

vãgenburgas [vok. Wagen — vežimas + Burg — tvirtovė], įtvirtinimai iš kar. gurguolės vežimų priešo atakai atremti; vartotas senovėje ir vid. amžiais.

Ulusas

ulùsas [< tiurkų k.], ist. mongolų ir totorių klajoklių genčių organizacinis vienetas, turintis savo teritoriją, kar. ir adm. organizaciją; klajoklių stovykla.

Turas

tùras [pranc. tour]: 1. ratas; judėjimas ratu; 2. šokio judesys; šokėjo arba šokėjos sukinys, atliekamas pašokus arba stovint; 3. konkurso, lenktynių, rinkimų, varžybų dalis; 4. kar. žemės pripilta aukšta žabų pintinė, sauganti nuo kulkų, sviedinių.

Trofėjus

trofejus [lot. trop(h)aem < gr. tropaion — pergalės paminklas]: 1. per karą nugalėtojui tekę priešo vėliavos, ginklai, manta, technikos priemonės; 2. senovėje — karo pergalės simbolis, paminklas, daiktinis ženklas (nugalėto priešo ginklų krūva, pavieniai ginklai, kolonos, arkos); 3. kar. ginkluotės pavidalo ornamentinis pagražinimas; dažnas renesanso ir baroko dailėje; 4*. daiktinis pergalės, žygdarbio atminimas.

Traversas

travèrsas [pranc. traverse]: 1. įrenginys iš grunto (pylimas), daromas statmenai (arba šiek tiek įžambiai) kelio pylimui (kelio Δ), upės krantui: (hidrotechninis Δ); saugo kelio pylimą, upės krantą nuo išplovimo; 2. kar. žemės pylimas, gina nuo apšaudymo iš sparnų arba iš užnugario; 3. laivo, lėktuvo kursui arba jo diametralinei plokštumai statmena kryptis; 4. alpinisto žygis maršrutu, einančiu kalvagūbrio ketera, kurioje yra keletas viršūnių; 5. arklio bėgimas šonu, galva į maniežo sienelę.

Tranšėja

tranšėja [pranc. tranchée — griovys]: 1. kar. ilgas, gilus ir vingiuotas apkasas; 2. ksb. atviras, ilgas, trapecinio skerspjūvio kasinys (transportui iki kirtavietės važiuoti, naudingosioms iškasenoms pradėti kasti, joms žvalgyti); 3. griovys, į kurį kas dedama, klojama, pvz., silosas, kabelis.

Transportas

transpòrtas [lot. transporto – pernešu, pervežu]: 1. liaudies ūkio šaka – krovinių ir keleivių gabenimas; 2. gabenimo priemonės (automobiliai, traukiniai, laivai, lėktuvai); 3. vienu metu atgabentų, gabenamų prekių, medžiagų kiekis, partija; 4. kar. gurguolė, kolona, gabenanti maistą, šaudmenis, mantą; 5. kar. laivas, vežantis kt. laivams kurą, šaudmenis, maistą, vandenį, pervežantis kariuomenę; 6. buh. sumos perkėlimas iš vieno puslapio į kitą.

Traleris

trãleris [angl. trawler]: 1. žvejybos laivas, žūklaujantis tralu; 2. nedidelės grimzlės kar. laivas minoms vandenyje surasti ir sunaikinti tralu.