Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ruletė

rulètė [pranc. roulette < rouler – vynioti, sukti]: 1. ilga plieninė arba audeklinė juosta su centimetrinėmis padalomis atstumams matuoti; tieslė; 2. azartinis lošimas iš pinigų: spėjama, kurioje vietoje sustos rutuliukas, mestas ant besisukančio rato; 3. mat. kreivė, kurią brėžia kreivės, be slydimo riedančios kt. kreive, taškas.

Rotorius

ròtorius [lot. roto – suku(osi)]: 1. sukamoji variklio arba darbo mašinos dalis, turinti detalių, kurios gauna energiją iš darbo kūno, pvz., turbinos Δ, arba atiduoda energiją darbo kūnui, pvz., siurblio Δ; 2. el. mašinos sukamoji dalis; 3. mat. vektorius, apibūdinantis sukamąjį judesį konkrečiame vektorinio lauko taške; vektorinio lauko sūkurys; 4. sraigtasparnio arba malūnsparnio nešantysis sraigtas.

Rezultantas

rezultántas [lot. resultans (kilm. resultantis) — atsispindintis], mat. determinantas, tam tikru būdu susijęs su daugianariu.

Rezolventė

rezolveñtė [lot. resolvens (kilm. resolventis) — išsprendžiantis], mat. algebrinė lygtis, funkcija, transformacija, padedanti išreikšti turimos algebrinės ir integralinės lygties sprendinius arba operatoriaus tikrines reikšmes.

Reperis

rèperis [pranc. repère – ženklas, žymė]: 1. geod. ženklas, žymintis taško aukštį nuo lygio paviršiaus; 2. kar. taškas (vietovėje arba ore), į kurį įšaudomi pabūklai, kad būtų galima staiga ir tiksliai paleisti ugnį į taikinį; 3. mat. n-matės euklidinės erdvės sutvarkyta n tiesiškai nepriklausomų vektorių, atidėtų nuo vieno taško, sistema.

Rekurentinis

rekureñtin‖is [lot. recurrens (kilm. recurrentis) — grįžtantis], mat. grįžtamasis, pvz., ~ė seka (seka, kurios kiekvienas narys, pradedant nuo tam tikro, reiškiami prieš jį einančiais nariais).

Regresija

regrèsija [lot. regresio — judėjimas atgal]: 1. tikimybių teorijoje ir mat. statistikoje — atsitiktinio dydžio vidurkio priklausomybės nuo kt. dydžio (kelių dydžių) išraiška; 2. posakis, kurio antroje pusėje tais pačiais (ar panašiais) žodžiais reiškiama priešinga mintis, negu pirmoje, pvz., „valgome, kad gyventume, o ne gyvename, kad valgytume“; 3. lingv. tarimo ypatybė — grįžimas prie anksčiau buvusio tarimo, pvz., pranc. žodyje „ours“ kartais girdimas; 4. geol. ilgalaikis jūros vandens atsitraukimas nuo krantų; jūros Δ; 5. nematomojo (latentinio) atvaizdo savaiminis išnykimas, ilgai laikant eksponuotą, bet neryškintą fot. medžiagą.

Refleksiškumas

refleks‖iškùmas, ~yvùmas, mat. binario sąryšio savybė, nusakanti jo galiojimą sutampantiems aibės elementams (pvz., lygybės Δ).

Reduktas

redùktas [lot. reductus — perduotas], mat. grandininės trupmenos dalis, išreikšta nesuprastinama trupmena.

Radikalas

radikãlas1 [lot. radicalis — šakninis]: 1. mat. ženklas √ šaknies traukimo veiksmui žymėti; 2. chem. grupė, kuri reakcijoje nekisdama pereina iš vieno junginio į kitą, pvz., metilas CH3.

Puslapis 3 iš 1812345678910...Paskutinis »