Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Centriškas

ceñtriškas, susijęs su centru, pvz., Δ pastatas (simetriškas apskritimo, kvadrato ar daugiakampio plano statinys su ryškiu centru).

Centrizmas

centrizm‖as, oportunistinė socialdemokratų partijų ir darbininkų judėjimo srovė; ~o šalininkai stengėsi sutaikyti marksizmą su reformizmu.

Centromera

centromerà [↗ centras + gr. meros — dalis], chromosomos mech. centras, dalijantis ją į 2 dalis.

Centrosoma

centrosomà [↗ centras + gr. sōma — kūnas], ląstelės mitozinio dalijimosi dinaminis centras, susidedantis iš centriolių ir centrosferos (šviesios bestruktūrės citoplazmos, kuri supa centrioles).

Centruoti

centrúoti, nustatyti kūnų centrus į 1 ašį, sutapdinti sukamųjų kūnų, pvz., darbo įrankio ir metalo pjovimo staklėmis apdirbamos detalės, sukimosi ašis, optinių sistemų (lęšių, fot. objektyvų) optines ir geometrines ašis.

Centumvirai

centumvirai [lot. centumviri < centum — šimtas + vir — vyras], sen. Romos teisėjai, kurie nagrinėjo civilines bylas.

Centurija

centùrija [lot. centuria < centum — šimtas], sen. Romos: 1. kariuomenės vienetas (100, vėliau 60 karių); 2. piliečių pasiskirstymo pagal turto cenzą vienetas (100 žmonių); 3. žemės matas (apie 50 ha).

Centurionas

centuriònas [lot. centurio (kilm. centurionis)], ↗ centurijos (1) vadas; šimtininkas.

Cenūras

cenuras [gr. koinos — bendras + ura — uodega], Multiceps genties kaspinuočių lerva, viduje turinti daug galvučių — skoleksų; sukelia žinduolių ligas — cenūrozes.

Cenūrozė

cenūròzė [↗ cenūras], avių, rečiau triušių ir kiškių helmintozė; sukelia cenūrai.