L | Terminai.lt - Part 59

Logistika

logistika [gr. logistikē — skaičiavimas, sąskaityba]: 1. mat. logika; 2. mat. logikos raidos etapas (B. Raselas ir jo pasekėjai); 3*. tušti, beprasmiški samprotavimai.

Logografas

logogrãfas [gr. logographos < logos — pasakojimas, padavimas + graphō — rašau]: 1. VI—V a. pr. m. e. graikų kronikininkas, rašęs mitais, padavimais pagrįstą polių istoriją, giminių genealogiją, kartais pasakojęs kelionių įspūdžius; 2. Atėnų teismo kalbų sudarinėtojas (nuo V a. pr. m. e. pradžios), dirbęs bylinėjančiųsi užsakymu.

Logografija

logogrãfija [gr. logos — žodis, sąvoka + graphō — rašau] ↗ ideografija.

Logograma

logogramà [gr. logos — žodis + gramma — raidė], sen. raštijos ženklas, žymintis ne abstrakčią sąvoką, o ją reiškiantį realų žodį.

Logogrifas

logogrifas [gr. logos — žodis + griphos — spąstai, mįslė], mįslė arba galvosūkis, kurio esmę sudaro užmintojo žodžio skiemenų, raidžių perstatymas ar išmetimas, kad išeitų kt. žodžiai.

Logometras

logomètras [gr. logos — santykis + metreō — matuoju], elektrinis matavimo prietaisas, kurio parodymai proporcingi 2 elektrinių dydžių (dažn. srovės stiprumų) santykiui.

Logopatija

logopãtija [gr. logos — kalba + pathos — kančia, liga], žmogaus, turinčio normalią klausą, kalbos sutrikimas.

Logopedas

logopèdas [↗ logopedija], specialistas, taisantis vaikų kalbos sutrikimus.

Logopedija

logopèdija [gr. logos — kalba + paideia — lavinimas], mokslas, tiriantis kalbos sutrikimus, vaikų, kurie turi kalbos ar tarties trūkumų, gydymo ir mokymo ypatybes.

Logorėja

logorėja [gr. logos — žodis + rheō — teku], med. nesulaikomas šnekumas.