Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Ubikvistai

ubikvìstai [lot. ubique — bet kur, visur], augalai, galintys augti bet kokiuose dirvožemiuose, beveik visur; visuraugiai augalai.

Ugaritologija

ugaritològija, mokslas, tiriantis ugaritų k. (dantiraštiniai įrašai molio lentelėse išlikę iš XIV—XIII a. pr. m. e.).

Ugija

ùgija, Mauritanijos piniginis vienetas.

Uitlenderiai

uitleñderiai [afrikanso k. uitlander — svetimšalis], europiečiai (daugiausia anglai), XIX a. pab. apsigyvenę P. Afrikos respublikose Transvalyje ir Oranžijoje.

Ukijo-ė

ukijo-ė [< jap.], XVIII—XIX a. stilistinė jap. dailės mokykla; būdinga psichologiškumas, plokštuminis vaizdas, grakščių linijų ir siluetų ritmas, lokalios spalvos.

Ularai

ulãrai, vištiniai paukščiai Tetraogallus; gyvena Kaukazo, P. Sibiro, V., Vid. ir Centr. Azijos kalnų alpinėse ir subalpinėse pievose; medžiojami.

Ulemai

ulèmai [arab. ulamā — mokslininkai, praktikantai]: 1. musulmonų mokslininkai teologai ir teisininkai; 2. musulmonų dvasininkai, atlikę hadžą; gerbiami, mokyti žmonės.

Ulonai

ulõnai [lenk. ułan (vns.) < turkų k. oğlan — vaikinas, šaunuolis], lengvieji kavaleristai; atsirado XIII—XIV a. mongolų-totorių kariuomenėje; buvo ginkluoti kardais ir ietimis, nuo XIX a. vid. — karabinais.

Ultima ratio

ultima ratio [sk. ultima racijo; lot.], paskutinis argumentas, paskutinė priemonė.

Ultimatumas

ultimãtumas [lot. ultimatum < ultimus — paskutinis]: 1. dokumentu arba žodžiu pareikštas vienos valstybės reikalavimas kitai, kuriame grasinama imtis tam tikrų poveikio priemonių, jei reikalavimas nebus nustatytu laiku įvykdytas; 2. reikalavimas su kokiu nors grasinimu.

Puslapis 1 iš 1312345678910...Paskutinis »