Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Fatalizmas

fatalizmas [↗ fatalus], filos. ir rel. pažiūra, aiškinanti, kad viskas pasaulyje yra iš anksto nulemta antgamtinių jėgų.

Fariziejus

fariziẽjus [gr. pharisaios < hebr. perūšim — atsiskyrusieji]: 1. žmogus, priklausęs Judėjos rel. polit. srovei, gynusiai smulkiųjų ir vidutinių žemvaldžių, pirklių ir amatininkų interesus (II a. pr. m. e.—II m. e. a.); pasižymėjo uždarumu, daugiau rūpinosi išoriniu religingumu; 2*. veidmainis, šventeiva.

Ezoterinis

ezotèrinis [gr. esōterikos — vidinis, uždaras], slaptas, paslaptingas, prieinamas tik išrinktiesiems (apie rel. apeigas, magiškas formules); neprieinamas.

Evangelikai

evangèlikai, daugelis protestantų bažnyčių, rel. bendruomenių, sektų, kurios tikėjimo pagrindu laiko Naujojo testamento evangelijas.

Esėjai

esėjai, žydų rel. bendruomenės, gyvavusios II a. pr. m. e. II pusėje — I m. e. a. Judėjoje; vieni iš krikščionybės pirmtakų, judaizmą sieję su pitagorizmu.

Erezija

erèzija [gr. hairesis — atskiras tikėjimas]: 1. rel. srovė, prieštaraujanti oficialiai bažnyčiai, rel. ideologijos viešpatavimo metu pasireiškianti kaip savita socialinio protesto forma; įv. nukrypimai nuo oficialių kurios nors religijos dogmų; 2*. nukrypimas nuo visuotinai priimtų pažiūrų, normų.

Eleusinijos

eleusinijos [gr. Eleusinia; pagal sen. graikų miesto Eleusino (Eleusis), kur jos kasmet vykdavo, pavadinimą], sen. graikų rel. iškilmės ir apeigos deivių Demetros, Persefonės ir dievo Dioniso garbei.

Ekskomunika

ekskomùnika [lot. excommunico — pašalinu iš bendruomenės], tikinčiojo pašalinimas iš rel. bendruomenės.

Egzoterinis

egzotèrinis [gr. exōterikos — išorinis], skirtas visiems, ir neišrinktiesiems (apie rel. apeigas, magijos formules); prieinamas, populiarus.

Egzorcizmas

egzorcizmas [lot. exorcismus < gr. exorkizō — užkeikiu, išveju], rel. apeigos piktosioms dvasioms išvaryti; turėjo visos senosios religijos.