H | Terminai.lt

Homeo

homeo… [gr. homolos — panašus], pirmoji sudurtinių žodžių dalis, reiškianti tolydumą, vienodumą.

homeomèrija [gr. homoiomereia < homoios — panašus + meros — dalis], antikinėje filosofijoje — smulkiausios daiktų dalelytės, turinčios visas tų daiktų savybes ir dalomos iki begalybės; terminas vartotas Anaksagoro ir Aristotelio.

Homeomorfizmas

homeomorfizmas [↗ homeo… + gr. morphē — atvaizdas, forma], abipus vienareikšmis ir abipus tolydus figūros (topologinės erdvės) atvaizdis kitoje figūroje (topologinėje erdvėje).

Homeopatija

homeopãtija [↗ homeo.. + gr. pathos — kančia, liga], gydymo būdas: vartojamos labai mažos dozės vaistų, kurių daug didesnės dozės sukelia žmogaus organizme reiškinių, panašių į gydomos ligos simptomus.

Homeopolinis

homeopõlinis [↗ homeo… + ↗ polinis], pasiskirstęs simetriškai atomų branduolių atžvilgiu; turintis vienodų atomų grupių.

Homeostatas

homeostãtas [↗ homeo… + gr. statos — stovintis], susiorganizuojanti dinaminė sistema, išlaikanti tarp leistinų ribų savo kintamuosius, pvz., temperatūrą, slėgį, kai kinta sistemos parametrai arba išorinės sąlygos.

Homeostazė

homeostãzė [↗ homeo… + gr. stasis — stovėjimas], fiziol. organizmo vidaus terpės sudėties ir savybių dinaminis pastovumas (visuma prisitaikomųjų reakcijų, kad nekistų kūno temperatūra, kraujospūdis, cukraus kiekis kraujyje ir pan.).

Homeriškas

homèriškas, milžiniškas, nepaprasto dydžio ar stiprumo; Δ juokas — labai garsus, skambus, nesulaikomas juokas, panašus į dievų juoką gr. poeto Homero (VIII a. pr. m. e.) „Iliadoje”.

Homiletika

homilètika [gr. homilētikē — mokėjimas kalbėtis, bendrauti], rel. pamokslų teorija; mokslas apie pamokslų esmę, turinį, rengimą ir jų sakymą.

Homilija

homilija [gr. homilia], pamokslo, aiškinančio Biblijos tekstą, rūšis.

Terminai.lt

Terminai pagal A-Z