lupozòriumas [lot. lupus — vilkas], gydymo ir profilaktikos įstaiga, kurioje gydomi sergantys vilklige ligoniai.
|
||||
lupozòriumas [lot. lupus — vilkas], gydymo ir profilaktikos įstaiga, kurioje gydomi sergantys vilklige ligoniai. lupulinas [lot. humulus luputus — paprastasis apynys], apynio spurgų žvynų ir apyžiedžio liaukučių sekretas; gelsvi, lipnūs, aitraus kvapo ir kartaus skonio milteliai; vart. farmacijoje, jo dedama į daromą alų. lùpus [lot. lupus — vilkas], vilkligė — odos tuberkuliozės forma. lupus in fabula [sk. liupus in fabulia; lot.], vilkas pasakėčioje (Terencijus), t.y. pasirodymas to, kuris buvo ką tik paminėtas. lutècis [pagal lotyniškąjį Paryžiaus (lot. Lutetia) pavadinimą], chem. elementas Lu, atom. N r. 71; metalas. lvėja, Angolos piniginio vieneto kvanzos šimtoji dalis. lýderis [angl. leader — vadas, vadovas]: 1. polit. partijos, profsąjungos vadovas; 2. didelis eskadrinis minininkas; laivas, plaukiantis laivų grupės, karavano priekyje; 3. varžybose kitus aplenkiantis, pirmaujantis sportininkas arba komanda; 4. dviračių sporte — motociklininkas, važiuojantis prieš dviratininką. lýga1 [pranc. ligue < lot. ligo — surišu]: 1. asmenų, organizacijų, valstybių susivienijimas, sąjunga; 2. sprt. varžybų klasė (grupė maždaug vienodo pajėgumo komandų, žaidėjų). lýga2 [angl. league], D. Britanijos ir JAV ilgio vienetas, lygus 3 mylioms; reglamentacinė Δ lygi 4,828 km, jūros Δ — 5,56 km. lyrà1 [gr.]: 1. styginis muz. instrumentas; sudaryta iš rezonatoriaus ir prie jo pritvirtintų 2 ragų; dažn. turi 7 stygas; grojama pirštais arba plektru; vartota antikoje; 2. vid. amžiais V. Europoje vartotas strykinis vienastygis muz. instrumentas; 3. styginis muz. instrumentas, panašus į smuiką; 4. ryla (sukamoji lyra) — rankena sukamas styginis muz. instrumentas. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai