Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Zondas

zòndas [pranc. sonde], prietaisas, aparatas pasiekti toliau, giliau esančią tyrimo, veiksmo vietą, tiriamąjį, veikiamąjį objektą: 1. med. instrumentas, vart. organų kanalams praplėsti, tiriamam skysčiui iš jų ištraukti; 2. įtaisas fiz. dydžių vertėms kurioje nors vietoje matuoti, pvz., akustinis Δ (įtaisas, susidedantis iš bangolaidžio ir garso imtuvo, garso slėgiui matuoti kuriame nors garso lauko taške); 3. meteor. guminė pūslė, pripildyta lengvų dujų, iškelianti aukštyn atmosferos tyrimo aparatą; 4. prietaisas giliesiems uolienų sluoksniams tirti ir pavyzdžiams imti.

Verbigeracija

verbigerãcija [lot. verbum — žodis + gero — kuriu], med. nepaliaujamas tų pačių beprasmiškų žodžių ar sakinių kartojimas.

Vegetacija

vegetãcija [lot. vegetatio — atgijimas, išaugimas]: 1. augalo augimas, aktyvios gyvybinės veiklos reiškimasis; 2. augalo augimo laikas nuo sėklų pasėjimo (gumbų, svogūnų pasodinimo) iki augalo (arba jo organų) tinkamumo vartoti; 3. med. audinių išvešėjimas.

Vakuumekstrakcija

vakuumekstrãkcija [↗ vakuumas + ↗ ekstrakcija], med. vaisiaus išėmimo spec. aparatu — vakuumekstraktoriumi — operacija.

Vakcina

vakcinà [lot. vaccinus < vacca — karvė], med. preparatas, gaunamas iš numarintų arba gyvų, bet nusilpnintų mikrobų — infekcinių ligų sukėlėjų arba jų gyvybinės veiklos produktų; naud. žmogaus ir gyvūnų imunizacijai profilaktiniais (vakcinacija) arba gydymo (vakcinoterapija) tikslais; skiepas.

Turniketas

turnikètas [pranc. tourniquet]: 1. med. instrumentas kraujagyslėms suspausti, stabdant kraujavimą; 2. sukamos kryžmės pavidalo įėjimo įtaisas lankytojams po 1 praleisti, pvz., į įmonę, stadioną, stotį.

Tuberkulas

tubèrkulas [lot. tuberculum], med.: 1. gumburėlis, pvz., šonkaulio Δ; 2. audinių mazgelis, kurį sukelia tuberkuliozės bakterijos.

Tuberkuliacija

tuberkuliãcija [↗ tuberkulas], med. gumburėlių susidarymas.

Trichozė

trichòzė [gr. thrix (kilm. trichos) — plaukas], med.: 1. plaukų liga; 2. plaukų augimas neįprastose vietose.

Trepanacija

trepanãcija [pranc. trépanation < ↗ trepanas], med. kaukolės arba kaulo ertmės atvėrimo operacija.