Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Zelotai

zelòtai [gr. zēlotai — rūpintojai, rėmėjai], Romos provincijos Judėjos (Palestina) rel. polit. srovė; kovojo su romėnų viešpatavimu ir savųjų turtingųjų klasių priespauda, vadovavo sukilėliams per 66—73 m. Judėjos karą.

Vertepas

vertèpas [rus. vertep — užlanda, lindynė], XVIII—XIX a. ukr. liaudies lėlių teatras; vaidinimai buvo rodomi dviaukštėje dėžėje (namelyje); viršuje vykdavo rel. tematikos, apačioje — visuomeninės tematikos spektakliai.

Valdensai

valdeñs‖ai [lot. valdenses; pagal Liono pirklio P. Valdo (pranc. Valdo arba Valdés) pavardę], rel. sekta, atsiradusi Prancūzijos pietuose XII a. pabaigoje; propagavo asketizmą, evangelišką gyvenimą ir rel. apeigų paprastumą; kai kurios ~ų bendruomenės (ypač Italijoje) išliko ir XX a.; Liono varguoliai.

Vahabizas

vahabiz‖as, islamo rel. polit. doktrina, atsiradusi XVIII a. Arabijoje; pradininkas — Muhamedas ibn Abd al Vahabas; ~o sekėjai kovojo už islamo grynumą ir papročių griežtumą; XIX a. Δ virto arabų feodalų ideologija; dabar — oficiali Saudo Arabijos ideologija.

Upanišados

upanišãdos [skr. slaptas mokslas], sen. indų rel. filos. traktatai.

Transcendentalus

transcendentalìstai [lot. transcendentalis — išeinantis už ribų], XIX a. vidurio JAV rašytojų ir filosofų grupuotė, kuri romantizmo, individualizmo, rel. moralės požiūriu kritikavo burž. civilizaciją, propagavo socialinės lygybės, asmenybės laisvės, dvasinio tobulėjimo idėjas.

Tomizmas

tomizmas, Tomo Akviniečio (lot. Thomas Aquinus) rel. filos. sistema ir jos pagrindu susiformavusi katalikiškosios filosofijos kryptis, pritaikiusi Aristotelio filosofiją krikščioniškajai teologijai.

Teologija

teològija [gr. theologia < theos — dievas + ↗ …logija], rel. postulatų sistema; rel. teorija, siekianti pagrįsti rel. dogmas ir tikėjimą.

Teoras

teòras [gr. theōros — žiūrovas], sen. Graikijoje — asmuo, atstovaujantis valstybei arba miestui per rel. šventes ir žaidynes arba įgaliotas konsultuotis su orakulu, teikti šventyklai dovanas, aukoti.

Teocentrizmas

teocentrizmas [gr. theos — dievas + lot. centrum < gr. kentron — vidurinis taškas], rel. pažiūra, laikanti dievą aukščiausia ir vienintele vertybe, skatinanti žmogų visu gyvenimu ir veikla siekti nežemiškų tikslų; daugelio religijų, ypač monoteistinių, esminė dalis.