chlorinas [rus. chlorin], polivinilo chlorido pluošto, gaminamo Tarybų Sąjungoje, prek. pavadinimas.
|
||||
chlorinas [rus. chlorin], polivinilo chlorido pluošto, gaminamo Tarybų Sąjungoje, prek. pavadinimas. ceñz‖as [lot. census — įkainojimas, surašymas]: 1. sen. Romoje — periodinis piliečių ir jų turto surašymas; pagal ~ą piliečiai buvo priskiriami vienai iš 5 turtinių, mokestinių ir karinių kategorijų; 2. V. ir Centr. Europoje vid. amžiais — činšas, valstiečių duoklė (natūrinė arba piniginė), mokama senjorui už naudojimąsi žeme; 3. JAV, D. Britanijoje — statistinis gyventojų, pramonės, žemės ūkio, statybos, kt. ek. šakų surašymas; 4. požymių kompleksas, pagal kurį atrenkami statistikos objektai; 5. piliečio charakteristika pagal amžių, išsilavinimą, turtą; 6. būtina sąlyga (tam tikras turimas turtas, amžius, mokslas, sėslumas) naudotis teisėmis (ypač rinkti ar būti renkamam). centralizãcija [lot. centralis — vidurinis], kaupimas, telkimas į vieną vietą, centrą; valdymo, vadovavimo, ek. galios sutelkimas vienoje vietoje, nedaugelyje centr. įstaigų. cèchas [vok. Zeche]: 1. ist. V. Europoje feodalizmo laikais — tos pačios specialybės laisvųjų miesto amatininkų susivienijimas, saugojęs narių ek. ir polit. teises nuo feodalų ir pirklių, vėliau nuo patriciato išnaudojimo; 2. pramonės įmonės pagrindinis, gamybinis padalinys. buržùjus [↗ buržua], šnek. niek. buržuazijos klasės narys, išnaudotojas. brigadà [pranc. brigade < it. brigata — draugija, būrys]: 1. kariuomenės junginys, sudarytas iš kelių batalionų (divizionų) arba pulkų ir spec. dalinių; 2. kariniame jūrų laivyne — vienos klasės laivų taktinis junginys; 3. ek. suvienyta arba susivienijusi žmonių grupė, atliekanti tam tikrą darbą ar užduotį. brigãdininkas [↗ brigada]: 1. kar. laipsnis; Prancūzijoje 1667—1788 — pėstininkų ir kavalerijos brigados vadas, vėliau kavalerijos puskarininkis; Rusijoje 1722—99 — laipsnis tarp pulkininko ir generolo; Vokietijoje iki 1874 — artilerijos brigados vadas; 2. ek. gamybinės brigados vadovas. blokadà [angl. blockade]: 1. valstybės, jos dalies, pvz., miesto, arba valstybių grupės polit., kar., ek. izoliavimas, arba apsupimas, prievartinis susisiekimo su išoriniu pasauliu nutraukimas; 2. organo arba sistemos funkcijos nutrūkimas ar nutraukimas. biznis [angl. business], ek. veikla, duodanti pelno; bet koks verslas. biuletènis [pranc. bulletin]: 1. trumpas oficialus pranešimas apie visuomenei svarbų įvykį arba reikalą; 2. periodinis arba tęstinis informacinis leidinys; 3. rinkimų lapelis, kuriame išspausdinta kurioje nors rinkimų apygardoje iškelto kandidato pavardė, vardas ir tėvo vardas; 4. šnek. nedarbingumo lapelis. |
||||
© 2025 Terminai.lt - tarptautinių žodžių žodynas, terminų žodynas, terminai, tarptautiniai žodžiai. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. Powered by WordPress & Atahualpa |
Naujausi komentarai