Terminai pagal A-Z

  • A (2,178)
  • B (912)
  • C (447)
  • Č (47)
  • D (1,204)
  • E (1,043)
  • Ė (1)
  • F (926)
  • G (681)
  • H (769)
  • I (720)
  • J (109)
  • K (2,119)
  • L (666)
  • M (1,469)
  • N (497)
  • O (568)
  • P (2,115)
  • Q (5)
  • R (922)
  • S (1,599)
  • Š (222)
  • T (1,069)
  • U (126)
  • V (445)
  • Z (78)
  • Ž (45)

Silifikacija

silifikãcija [↗ silicis + lot. facio — darau], geol. uolienų kitimas, jų prisisodrinimas silicio junginių.

Siderofilinis

siderofìlin‖is [gr. sidēros — geležis + phileō — mėgstu], geol. panašus į geležį; ~iai elementai — chem. elementų grupė, savo geocheminėmis ypatybėmis artima geležiai.

Serija

sèrija [lot. series — eilė]: 1. artimai susijusių objektų, reiškinių, įvykių eilė, grupė; 2. kino filmo dalis, demonstruojama per vieną seansą; 3. vertybinių popierių arba kt. dokumentų, žymimų skaitmenimis arba raidėmis, grupė, kategorija; 4. gaminių, mašinų arba detalių, gaminamų pagal tą patį modelį, brėžinį arba pavyzdį, grupė; 5. vieno bendro tikslo, tematikos arba tam tikrai skaitytojų grupei skirti leidiniai, leidžiami vienodu (serijos) pavadinimu ir taip pat apipavidalinami; 6. geol. vieno raidos ciklo Žemės plutos sluoksnių visuma; vietinės (rajoninės) stratigrafinės skalės vienetas; 7. tam tikra tvarka sugrupuotų muz. garsų (kai kada ritminių verčių, kitų muz. elementų) seka, jos sistemingu kartojimu grindžiama muz. kūrinių melodika arba visa faktūra.

Sedimentacija

sedimentãcija [lot. sedimentum — nusėdimas, nuosėdos]: 1. kietų dalelių, pakibusių skystyje arba dujose, nusėdimas dėl svorio; 2. geol. nuosėdų kaupimasis.

Rifėjus

rifejus [pagal antikinių geografų vartotą Uralo kalnų pavadinimą — Rifėjų kalnai], Žemės geol. istorijos vėlyvojo proterozojaus laikotarpis, trukęs iki vendo; per tą laikotarpį susidariusių uolienų kompleksas.

Resedimentacija

resedimentãcija [↗ re… + ↗ sedimentacija], geol. nuosėdų persiklostymas.

Regresija

regrèsija [lot. regresio — judėjimas atgal]: 1. tikimybių teorijoje ir mat. statistikoje — atsitiktinio dydžio vidurkio priklausomybės nuo kt. dydžio (kelių dydžių) išraiška; 2. posakis, kurio antroje pusėje tais pačiais (ar panašiais) žodžiais reiškiama priešinga mintis, negu pirmoje, pvz., „valgome, kad gyventume, o ne gyvename, kad valgytume“; 3. lingv. tarimo ypatybė — grįžimas prie anksčiau buvusio tarimo, pvz., pranc. žodyje „ours“ kartais girdimas; 4. geol. ilgalaikis jūros vandens atsitraukimas nuo krantų; jūros Δ; 5. nematomojo (latentinio) atvaizdo savaiminis išnykimas, ilgai laikant eksponuotą, bet neryškintą fot. medžiagą.

Radiokarboninis

radiokarbònin‖is [↗ radio… + lot. carbo (kilm. carbonis) — anglis], geol. Δ metodas — kvartero nuogulų absoliutinio amžiaus nustatymo metodas, kuris remiasi radioaktyviosios anglies 14C skilimo spartumu.

Pseudomorfizmas

pseudomorfizmas [↗ pseudo… + gr. morphē — forma], geol. mineralų kitimas: vieną mineralą dėl hidrocheminių procesų pakeičia kitas, o pirminio mineralo kristalografinė forma išlieka.

Pseudomorfozė

pseudomorfòzė, geol. mineralo agregatas, kurio forma neatitinka tam mineralui būdingos kristalografinės struktūros.